Nuo kažko vis dėlto reikia pradėti. Iš pradžių buvo trys kubiniai centimetrai materijos. Dalelės taip priartėjo viena prie kitos, kad nebegalėjo draugiškai būti ir tada įvyko Didysis Sprogimas. Na, maždaug prieš 13 milijardų metų. Tai tiek dabar Visatai. Arba naujais paskaičiavimais 96 milijardai... Dar, beje, yra paralelinės Visatos. Arba gali būti, kad Didysis Sprogimas nelėmė Visatos atsiradimo. Jis logiškai šiaip labai tinka, nes daug ką paaiškina, bet gali būti, kad jei mokslininkai grįžtų dar atgal prieš Didįjį Sprogimą, tai išsiaiškintų, kad Visata jau egzistavo. Sudėtingi dalykai su ta Visata. Dar blogiau, kad niekas ten aplink nestovi, o kinta, tik nesimato mums tas pokytis. (Retsykiais tik norus sugalvojame matydami krintantį akmenuką ar geležiuką (na meteoritą kitaip) ir pasijuntame gyvenantys labai ilgai, lyg ir amžinybę). Ir dar blogai, kad mes patys keičiamės, tik ir šitai nesimato mums. Kol žmogus nesustos vystytis, tol ir Visata mums liks paslaptis, nes į ją kiekviena karta žiūrės kitaip.
Pradėjau nuo Visatos ir tęsiau žmogaus požiūriu į ją. Tiesą sakant, niekada neišeina nusikratyti to žmogaus "žvilgsnio". Neišeina pažiūrėti į daiktus, reiškinius ne žmogaus žvilgsniu (katino,stalo, amebos...). Tai truputį trukdo, bet svarbu, kad žmogus tai supranta, ir nuo to nebebėga, bet greičiau susitaiko. Na kaip kitaip pažiūrėti į tą pasaulį, jei ne akimis? Dar, beje, ir su akiniais. Tai turbūt apie tai ir reiktų kalbėti iš pradžių. Apie gražius stilingus XXI a. akinius, kuriuos užsidėję kone visi, tik truputį skirtingus. Akiniai beje, daugiasluoksniai. Apskritai, pasaulis tai toks pat nuo pat žmogaus atsiradimo, bet akiniai pro kuriuos žiūri žmogus keičiasi su kiekviena karta. Padaugėja sluoksnių, pašalinamos nereikalingos dalys, jie lengvėja, tampa patogesni, gal sakyčiau dabar mažiau tokių akinių, pro kuriuos nieko nesimato, užakijusių, taip sakant. Dar žmonės mėgsta pasiginčyti. Dažniausiai ginčijasi tie, kurie žiūri pro skirtingus akinius. Na, tarkime skirtingų spalvų akinius. Tokie ginčai būtų gal dar nieko, jei vieni ir kiti žinotų, kad skirtingų spalvų pasaulis priešingoms pusėms, tai toks disputas būtų bent truputį konstruktyvesnis. Bet iš principo būtų geriau jei ginčitųsi žmonės su tokių pačių spalvų akiniais, na nebent skirtingų dioptrijų. Nes ginčai gerai toliaregiams pažiūrėti iš arčiau, o trumparegiams į tolėliau. Bet jei man dangus žalias, tai mėlynu netaps net po rimto ginčo. Gal tik dar žalesnis...
Apie ką bekalbėtume- Visatą ar neutrinus, į juos žiūri žmogus, neišeina man nuo šito išsisukt, tai šis keistas sutvėrimas ir bus mano gyvenimo studijų objektas, tik iš šono į jį pažiūrėti neišeis- pats juk irgi ne robotas..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą